Karolis Podolskis. Būti ar nebūti koalicijoje – klausimas į kurį atsakyti turės ir Marijampolės socialdemokratai

Posted on Updated on

maxi_023 (4)Būti ar nebūti koalicijoje kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga? Tai klausimas, kurį praeitą savaitę iškėlė Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumas ir įpareigojo visus šalies skyrius iki šių metų rugsėjo 20 dienos pareikšti savo nuomonę.

Klausimas nevienareikšmis, juolab, kad nuomonės išsiskiria ir partijos vadovybėje. Jeigu partijos pirmininkas Gintautas Paluckas ne kartą viešai išsakė nuomonę, jog skeptiškai vertina dabartinį buvimą koalicijoje ir ateitį joje, tai LSDP pirmininko pavaduotojo Seimo nario Gedimino Kirkilo manymu, koalicija turi neblogus šansus veikti toliau ir surasti reikalingus sprendimus.  

Socialdemokratų partija ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga dirbti kartu pradėjo praeitų metų lapkričio 9 dieną pasirašydami koalicinę sutartį ir įsipareigodami kartu kurti socialiai teisingą, atsakingai valdomą ir konkurencingą valstybę.

Kaip teigia LR Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, valdančioji koalicija įveikė pirmąjį etapą: „priėmė biudžetą, išsaugojo įsipareigojimus gynybai, patvirtino šalies užsienio politikos tęstinumą, priimti 287 įstatymai, 122 nutarimai, 12 kitų, o viso 421 teisės aktai. Tarp jų dominavo socialinės apsaugos projektai – užimtumo, nedarbo socialinio draudimo, ligos ir motinystės, vaiko teisių apsaugos įstatymai. Priimta visa eilė teisės aktų, skatinančių investicijas, skaidrinančių ūkinę veiklą, mokesčių surinkimą, viešuosius pirkimus.“

Mano manymu, atsiribojant nuo išorinių veiksnių ir vertinant objektyviai – teigti, jog ši koalicija nepriėmė jokių Lietuvai ir jos žmonėms naudingų sprendimų nėra pagrindo, tačiau svarstymai dėl koalicijos ateities kyla tada, kai pereiname prie principinių arba visuomenei didelę reikšmę turinčių klausimų nagrinėjimo.

Štai, kad ir didžiajai Lietuvos daliai gyventojų reikšmingas lengvatos šildymui pratęsimas neribotam laikui (pasiūlė Socialdemokratų frakcija). Koalicijos partneriai pagal sutartį įsipareigojo dirbti kartu, tačiau LVŽS atstovai dėl PVM lengvatos šildymui grąžinimo diskutavo ir susitarė ne su socialdemokratais, bet su opozicine konservatorių partija. Tiesa, kokia bus ta lengvata šildymui, kaip ir nėra aišku.

Dėl naujojo Darbo kodekso (DK) priėmimo Socialdemokratų vadovybė nuomonės kreipėsi į visus partijos narius. Ir nors didžioji dauguma socialdemokratų pasisakė už DK tobulinimą darant jį socialiai teisingesnį ir čia sutarimo nebuvo rasta – Darbo kodeksas buvo pataisytas nežymiai. Anot LSDP frakcijos Seime nario Algirdo Syso, tokios DK pataisos nukreiptos į šiek tiek liberalumo sumažinimą.

Miškų urėdijų reformos klausimu nuomonės taip pat išsiskyrė. Nors, socialdemokratai pasisakė už urėdijų reformą atkreipdami dėmesį į jos vykdymo būdą, kad nebūtų pakenkta smulkiajam ir vidutiniam verslui, nebūtų mažinama darbo vietų, būtų siekiama užimtumo regionuose, vis dėlto koalicijos partneriai matė kitokią šios reformos eigą ir vėl paramos balsuojant kreipėsi į opozicinę TS-LKD.

Alkoholio įstatymo pataisos vėlgi vieningo sutarimo neturėjo. Nors socialdemokratai siūlė, kad alkoholį būtų galima vartoti nuo 18 metų, kaip ir dabar, koalicijos partnerių balsais nuspręsta, jog alkoholį bus galima vartoti nuo 20 metų. Prisiimti atsakomybę už šeimą tuokiantis arba mirti už tėvynę vykdant karinę tarnybą gali nuo 18 metų, o štai studentų krikštynų šventimui prie alaus bokalo jau ne esi pakankamai subrendęs.

Tai nėra vienintelės problemos su kuriomis susiduria koalicija. Kaip teigia LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, reikia prisiminti šio politinio sezono reformas: „aukštojo mokslo sistemos reforma – visi džiaugiamės, kad buvo priimtas Seimo nutarimas, kol kas gairių, kaip tai vyks – nėra. Etatinis darbo užmokestis mokytojams, kas buvo žadėta nuo rugsėjo 1 d. – nešviečia. Pensijų didinimas nuo liepos 1 d. – kol kas neįvykęs.“

Iš pastarojo pusmečio politinės darbotvarkės matyti, jog pakolkas esminiai klausimai ir reformos sunkiai skinasi kelią link koalicijos partnerių sutarimo. Tačiau požiūrių skirtumai vis labiau ryškėja ir paprastesniuose klausimuose.

Štai naujai įregistruotas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų V. Pranckiečio, R. Baškienės ir A. Širinskienės siūlymas Seimo nariams kasmet suteikti po 40 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų. Natūralu, jog socialdemokratai oficialiai išplatino pareiškimą nepritariantį šiam Seimo vadovų siūlymui. Akivaizdu, jog toks siūlymas neatlaiko jokios kritikos žinant, jog naujajame Darbo kodekse darbuotojams yra numatyta dvigubai mažiau – 20 darbo dienų kasmetinių atostogų.

Kitą savaitę Marijampolės socialdemokratai rinksis į Skyriaus tarybos posėdį, kuriame kaip ir kiti Lietuvos skyriai svarstys klausimą dėl koalicijos ateities ir socialdemokratų vaidmens joje.

Tai bus gera proga įvertinti ne tik kartu nuveiktus darbus, atsiradusius požiūrių skirtumus į esmines reformas, bet taip pat ir galimybes rudens Seimo sesijoje formuoti kitų metų Valstybės biudžetą, kuris būtų orientuotas į socialinės atskirties mažinimo ir ekonomikos skatinimo priemones bei platesnės socialdemokratinės programos įgyvendinimą.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s