Kuriuo keliu eina švietimo reforma?

Posted on Updated on

2012 m. vasario 25 d. Vilniuje virš dviejų šimtų „švietimiečių“, iš visos Lietuvos, susirinko aptarti valstybinės švietimo reformos.

Apie esamas problemas ir būtinas išeitis kalbėjo socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, Vilniaus universiteto docentė dr. Giedrė Purvaneckienė, LSDP švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Rimantas Vaitkus, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, savivaldybių atstovai, mokytojai, švietimo įstaigų vadovai.

Reikia pripažinti, jog švietimo srityje situacija tampa sunkiai valdoma.

Nuo 2004 iki 2010 metų Lietuvoje sumažėjo 10 tūkstančių mokytojų, nuo 2006 iki 2010 m. sumažėjo beveik 200 vidurinių mokyklų, nuo 2009 iki 2010 m. vaikų emigracija nuo 2966 vaikų išaugo trigubai, iki beveik 9 tūkst.

Beatodairiškas švietimo įstaigų privatizavimas, mokinio krepšelių „medžioklė“, mokytojams užkrautas betikslis popierizmas, nelanksti ugdymo įstaigų tinklo pertvarka, kaimo mokyklų naikinimas ir daugelis kitų problemų, kurios ilgiau negali būti ignoruojamos.

Konferencijos metu buvo aptarta ir būtinos imtis priemonės, suformuluotas pagrindinis nutarimas.

Reikalinga tiek lanksčiau organizuoti tinklo pertvarką, tiek ištirti realius gyventojų švietimo poreikius, optimizavimo plano projektą derinti su kiekvienos mokyklos bendruomene, o bendrojo ugdymo mokyklų reformą koreguoti taip, kad būtų išsaugomos mokyklos kaimo vietovėse, ilgosios gimnazijos.

Description: https://podolskis.wordpress.com/wp-includes/js/tinymce/plugins/wordpress/img/trans.gif

Būtina koreguoti ir Mokinio krepšelio metodiką. Turi būti suteikta daugiau teisių savivaldybėms pačioms priimti sprendimus dėl mokyklų tinklo optimizavimo, išlaikant mažas kaimo mokyklas, sutaupytas lėšas naudoti kitoms švietimo reikmėms.

Atskiros pradinės mokyklos, progimnazijos ir gimnazijos negali būti priešinamos vienos su kitomis, skatinant „krepšelio“ lėšų „medžioklę“, o jungti į vieną tinklą, susietą asociatyviais ryšiais. Ugdymą orientuoti į visuotinį vidurinį mokslą ir garantuoti kuo geresnį švietimo prieinamumą bei kokybę.

Miesteliuose ir kaimo vietovėse turi kurtis daugiafunkciniai centrai, apimantys mokyklą, seniūniją, biblioteką, kultūros namus ir kitas savivaldybės ar valstybės įstaigas.

Mokyklų išorės vertinimą reikia pakeisti Europos šalyse grindžiama mokyklų vertinimo metodika, kuri realiai padeda tobulinti veiklą. Atsisakyti vykdomo mokyklų audito, didinančio popierizmą ir biurokratiją.

Turi būti užtikrintas mokytojo profesijos prestižo atkūrimas, jų darbo užmokesčio didinimas, svarstoma galimybė mokytojus išleisti į pensiją anksčiau laiko, reikalinga reformuoti mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą.

Vis tik matosi, jog iš naujojo Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir jo taikymo, „Mokinio krepšelio“ metodikos taikymo, mokyklų tinklo pertvarkymo, kyla nemažai trūkumų.

Demografiniai procesai ir ekonominė padėtis šalyje verčia nuolatos koreguoti ir švietimo politikos gaires, tačiau tokia painiava, kokia yra šiuo metu švietimo sistemoje, ilgiau tęstis negali. Mūsų visų reikalas susitarti, kuriuo keliu eisime toliau, ir tas kelias turi būti kuo mažiau duobėtas.

Tikiuosi, jog konferencijos metu išsakytos „švietimiečių“ pastabos, greitu metu atsidurs tiek Vyriausybės, tiek Seimo atstovų darbotvarkėse.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s